Kodėl reikia stiprinti imunitetą ir kur mūsų tyko virusai?

Mikrobai žemėje gyvena milijardus metų ir gali būti ankstyviausios gyvybės formos planetoje. Jie gyvena kiekvienoje įmanomoje ekologinėje nišoje – dirvožemyje, vandenyje, ore, augaluose, uolienose ir gyvūnuose. Jie netgi gyvena ekstremaliose aplinkose, tokiose kaip karštosios versmės, gilios vandenyno šiluminės angos ir Antarkties ledas. Iš tiesų mikrobai pagal savo masę yra pati gausiausia gyvybės forma žemėje ir puikiai prisitaiko prie išorinio pasaulio.

Kur mūsų tyko virusai?

Virusai ir kiti mikroorganizmai mus supa visur ir nuolatos. Peršalimo metu juos ypač lengva „pagauti“ ten, kur būna daug žmonių, tarp kurių gali būti ir sergančių. Pavyzdžiui, viešajame transporte, prekybos centruose, renginiuose, klubuose ir kavinėse, darbovietėse ir kitur. Atėjus peršalimo sezonui, ar bet kokio didelio sergamumo laikotarpiui labai svarbu suprasti, kad mes galime išvengti infekcijų. Reikėtų vengti didelio susibūrimo vietų, dažnai plauti rankas ir su nešvariomis rankomis neliesti veido. Labai svarbu yra stiprinti imuninę sistemą, kad ji susidorotų su virusais ar bakterijomis joms dar nesukėlus infekcinių simptomų. Stipriam imunitetui labai svarbu yra sveika ir subalansuota mityba, geras ir pakankamas miego laikas (7-9 valandos), kuo mažiau streso aplinkoje, fizinis krūvis. Dėl didelio gyvenimo tempo dažnai nesuspėjame pasirūpinti sveiku maistu arba pritrūkstame valandų paroje gerai išsimiegoti. Organizmas silpsta negaudamas pakankamai naudingų medžiagų ir negebėdamas atsistatyti miego metu, todėl didėja pavojus susirgti. Maisto papildai yra vienas iš būdų, kurie gali padėti pastiprinti mūsų imunitetą peršalimo sezono metu. Bet apie viską nuo pradžių...

Žmogaus ir mikrobų santykis

Tarp mikrobų ir žmonių yra glaudus ryšys. Ekspertai mano, kad maždaug pusė visos žmogaus DNR atsirado iš virusų, kurie užkrėtė mūsų protėvių kiaušialąstes ir spermos ląsteles savo nukleorūgštimi.

Mikrobai užima visus mūsų kūno paviršius, įskaitant odą, žarnyną ir gleivines. Tiesą sakant, mūsų kūne yra mažiausiai 10 kartų daugiau bakterijų ląstelių nei žmogaus. Vien tik žmogaus virškinimo trakte esantys mikroorganizmai apima mažiausiai 10 trilijonų organizmų, atstovaujančių daugiau nei 1000 rūšių, kurie, kaip manoma, neleidžia žarnyne kolonizuotis ligas sukeliantiems organizmams. Be kitų naudingų vaidmenų, mikrobai sintetina vitaminus, skaido maistą į absorbuojamas maistines medžiagas ir stimuliuoja mūsų imuninę sistemą. Didžioji dauguma mikrobų įsitvirtina kaip nuolatiniai „kolonistai“, klesti sudėtingose bendruomenėse mūsų viduje ir išorėje. Ir nors kai kurie mikrobai mus susargdina ir netgi žudo, ilgainiui jie yra bendrai suinteresuoti mūsų išlikimui, nes jiems miręs šeimininkas taip pat reiškia mirtį Mikroorganizmų išgyvenimo sėkmę lemia puikus jų prisitaikymas. Per natūralią atranką organizmai, kurie genetiškai labiau prisitaiko prie jų aplinkos, susilaukia daugiau palikuonių ir perduoda savo pageidaujamas savybes ateities kartoms. Šis procesas mikrobų pasaulyje veikia daug efektyviau nei žmonių. Žmonės sukuria naują kartą maždaug kas 20 metų; bakterijos tai daro kas 20–30 minučių, o virusai – dar greičiau. Kadangi mikroorganizmai dauginasi taip greitai, jų bendruomenėse gali susiburti labai daug ir labai įvairių. Jei jų aplinka staiga pasikeičia, dėl bendruomenės genetinių variacijų yra didesnė tikimybė, kad kai kurie jų išliks. Tai suteikia mikrobams didžiulį pranašumą. Kaip jau minėjome, mikrobai mums nepaprastai reikalingi, bet sutrikus jų pusiausvyrai jie gali būti būti nepaprastai žalingi.

Yra penkios pagrindinės infekcinių ligų sukėlėjų kategorijos: virusai, bakterijos, grybeliai, pirmuonys ir helmintai.

Virusai

Virusai yra patys mažausi patogenai, jų dydis svyruoja nuo maždaug 20 iki 400 nanometrų skersmens.

Virusai yra tiesiog DNR arba RNR nukleino rūgščių paketai, apsupti baltymo apvalkalo ir kartais riebalų medžiagų, vadinamų lipidais. Už gyvos ląstelės ribų virusas yra neaktyvi dalelė, kuriai trūksta reprodukcijai reikalingų žaliavų. Tik tada, kai jis patenka į ląstelę-šeimininką, jis pradeda veikti, užgrobdamas ląstelės medžiagų apykaitos mechanizmus, kad sukurtų savo kopijas, kurios gali išsiveržti iš užkrėstų ląstelių arba tiesiog atsiskirti nuo ląstelės membranos. Šis savarankiškumo trūkumas reiškia, kad virusai negali būti auginami dirbtinėje terpėje moksliniams tyrimams ar vakcinų kūrimui; juos galima auginti tik gyvose ląstelėse, apvaisintuose kiaušinėliuose, audinių kultūrose ar bakterijose.

Virusai sukelia daugybę ligų, įskaitant peršalimą, COVID_19, tymus, vėjaraupius, lytinių organų pūslelinę ir gripą. Daugelį naujų infekcinių ligų, tokių kaip AIDS ir SARS, sukelia virusai.

Bakterijos

Bakterijos yra 10–100 kartų didesnės už virusus ir yra savarankiškesnės. Šie vienaląsčiai organizmai, paprastai matomi mažos galios mikroskopu, būna trijų formų: sferiniai (kokos), lazdelės (bacilos) ir lenkti (vibrio, spirillum arba spirochete).

Dauguma bakterijų turi vieną žiedinę DNR molekulę, kuri koduoja (arba programuoja) būtinus genus dauginimuisi ir kitoms ląstelių funkcijoms. Jie dauginasi dalijantis į dvi ląsteles, jų palikuonys yra identiški, turintys tą pačią genetinę medžiagą. Kai replikacijos metu daromos klaidos ir įvyksta mutacija, populiacijoje atsiranda įvairovė, kuri, esant tinkamoms aplinkybėms, gali padidinti gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Bakterijos taip pat gali įgyti naują genetinę medžiagą iš kitų bakterijų, virusų, augalų ir net mielių. Šis gebėjimas reiškia, kad jie gali staiga ir greitai vystytis, o ne lėtai prisitaikyti. Ši jų savybė leidžia joms mutuoti, taip atsiranda ir antibiotikams atsparios bakterijos.

Bakterijų gyvavimą įrodo fosilijos siekiančios 3 milijardus metų. Jos sugebėjo išlikti nes mokėsi prilipti prie ląstelių, gaminti paralyžiuojančius nuodus ir kitus toksinus, išvengti arba slopinti mūsų kūno apsaugą ir priešintis vaistams bei imuninės sistemos antikūnams.

Bakterinės infekcijos yra susijusios su tokiomis ligomis kaip streptokokinis tonzilitas (angina), tuberkuliozė, stafilokokinės odos infekcijos ir šlapimo takų bei kraujotakos infekcijos.

Kiti infekciniai agentai

Kiti trys pagrindiniai infekcinių agentų tipai yra grybai (sporas formuojantys organizmai, nuo duonos pelėsių iki grybelių iki mirtinos histoplazmozės), pirmuonys (pvz., maliarijos ir dizenterijos sukėlėjai) ir helmintai (parazitiniai kirminai, sukeliantys trichineliozę, kabliuko kirmėlės ir šistosomozės).

Kaip keliauja mirkoorganizmai?

Mikroorganizmai, galintys sukelti ligas – dar vadinami patogenais – dažniausiai patenka į mūsų organizmą per burną, akis, nosį ar urogenitalines angas arba per žaizdas ar įkandimus, kurie pažeidžia odos barjerą. Kai kurios ligos plinta per tiesioginį sąlytį su užkrėsta oda, gleivinėmis ar kūno skysčiais. Tokiu būdu perduodamos ligos yra lūpų pūslelinė (1 tipo herpes simplex virusas) ir lytiškai plintančios ligos, tokios kaip AIDS. Patogenai taip pat gali plisti netiesioginio kontakto būdu, kai užsikrėtęs asmuo paliečia paviršių, pvz., durų rankeną, stalviršį ar maišytuvo rankeną, palikdamas mikrobus, kurie vėliau perduodami kitam asmeniui, kuris paliečia tą paviršių ir paliečia jo akį, burną, arba nosis. Lašeliai, plintantys čiaudint, kosint ar tiesiog kalbant, gali pernešti ligą, patekę ant kito žmogaus akies, burnos ar nosies gleivinės. Rinovirusai (sukeliantys peršalimą), tuberkuliozė ir gripas yra ligų, plintančių oro lašeliniu būdu, pavyzdžiai. Ar užsikrėtimas patogenais visada sukelia ligas? Infekcija nebūtinai sukelia ligą. Infekcija atsiranda, kai virusai, bakterijos ar kiti mikrobai patenka į jūsų kūną ir pradeda daugintis. Liga, kuri paprastai pasireiškia nedidelei daliai užsikrėtusių žmonių, atsiranda, kai dėl infekcijos pažeidžiamos jūsų kūno ląstelės, imuninė sistema nesugeba greitai sunaikinti į organizmą patekusių patogenų ir atsiranda ligos požymių bei simptomų.

Reaguodama į infekciją, jūsų imuninė sistema pradeda veikti. Baltieji kraujo kūneliai, antikūnai ir kiti mechanizmai veikia, kad pašalintų įsibrovėlius iš jūsų kūno. Iš tiesų, daugelis simptomų, dėl kurių žmogus kenčia infekcijos metu – karščiavimas, negalavimas, galvos skausmas, bėrimas – atsiranda dėl imuninės sistemos veiklos, bandančios pašalinti infekciją iš organizmo.

Patogeniniai mikrobai įvairiais būdais meta iššūkį imuninei sistemai. Virusai mus susargdina, naikindami ląsteles arba sutrikdydami ląstelių funkciją. Mūsų organizmas dažnai reaguoja karščiavimu (šiluma inaktyvuoja daugelį virusų), cheminės medžiagos, vadinamos interferonu, (kuris blokuoja virusų dauginimąsi) išskyrimu arba imuninės sistemos antikūnų ir kitų ląstelių nukreipimu į įsibrovėlį. Daugelis bakterijų mus susargdina taip pat, tačiau jos turi ir kitų strategijų. Kartais bakterijos dauginasi taip greitai, kad išstumia šeimininko audinius ir sutrikdo normalią jų funkciją. Kartais jie sunaikina ląsteles ir audinius. Kartais jie gamina toksinus, kurie gali paralyžiuoti, sunaikinti ląstelių medžiagų apykaitos mechanizmus arba sukelti didžiulę imuninę reakciją, kuri pati yra toksiška.

Pabaigai, grįžkime ten, kur ir pradėjome: subalansuota mityba, tinkamas poilsis (7-9 valandos miego), streso mažinimas, pakankamas fizinis aktyvumas, tinkama higiena ir maisto papildų pagalba, gali padėti jums „apgauti“ virusus ir išlikti sveikiems. To Jums ir linkime.