Elektrolitai: kaip atstatyti jų disbalansą?

Elektrolitai – tai medžiaga, kuri, ištirpusi vandenyje, praleidžia elektrą. Jie būtini daugeliui mūsų organizmo funkcijų: nervų ir raumenų veiklai, kūno drėgmės užtikrinimui, kraujo rūgštingumo ir spaudimo balansavimui bei pažeistų audinių atstatymui.

Svarbiausi mums elektrolitai (arba dar vadinami – jonai) yra: kalcis, magnis, chloras, fosforas, kalis, natris:

Kalcis – svarbus raumenų susitraukimui, stipriems kaulams ir dantims formuoti, kraujo krešėjimui, nervinių impulsų, perdavimui, širdies plakimo ir skysčių balanso ląstelėse reguliavimui. Trūkstant kalcio gali atsirasti raumenų mėšlungis, raumenų spazmai, parestezijos, traukuliai.

Magnis – prisideda prie fermentų veikimo, dalyvauja energijos gavime ir perdavime ląstelėje, yra būtinas DNR replikacijai, baltymų susidarymui. Magnio trūkumas gali pasireikšti raumenų spazmais, mėšlungiu bei būti širdies aritmijų priežastimi.

Chloras – būtinas normaliam osmosiniam slėgiui, vandens balansui, rūgščių-šarmų pusiausvyrai organizme reguliuoti bei druskos rūgšties susidarymui skrandyje.

Fosforas – palaiko šarmų rūgščių balansą, reikalingas kaulų bei dantų struktūrai palaikyti, pagreitina kaulų gijimą jiems lūžus.

Kalis – svarbus palaikant ląstelių funkciją, dalyvauja procesuose susijusiuose su energijos gamyba jose. Organizmo viduje kalis reguliuoja skysčių balansą ląstelėse, palaiko normalią raumenų būklę, kraujo spaudimą ir atlieka neurologines funkcijas.

Natris – būtinas nervų ir širdies audinių veikimo potencialui generuoti.

Kodėl elektrolitai yra svarbūs?

Elektrolitai atlieka daug ir gana svarbių funkcijų. Jie reguliuoja vandens kiekį ir jo apykaitą organizme, kraujo pH, nervines bei raumenų funkcijas, kraujo spaudimą, atkuria pažeistus audinius. Pavyzdžiui, raumenų susitraukimas vyksta tam tikrų cheminių reakcijų dėka. Šių reakcijų metu į raumenų ląsteles siunčiami elektriniai signalai. Tad raumenų susitraukimui būtini kalcio, natrio, kalio jonai. Be šių jonų susitraukimas silpnėja arba tampa nebekontroliuojamas.

Kita svarbi elektrolitų funkcija – „transportavimas“. Jie perneša įvairias medžiagas (tarp jų ir maisto) į įvairias kūno vietas. Pavyzdžiui, magnio jonas būtinas energijos apykaitai, nervinio impulso perdavimui, fermentų aktyvumui palaikyti, kaulų ir dantų struktūros formavimuisi. Panašios ir kalio funkcijos. O natris reguliuoja troškulio pojūtį, dalyvauja termoreguliacijoje, palaiko pH pusiausvyrą. Neigiami chloro jonai įjungiami į deguonies apykaitą bei yra svarbūs virškinimui, nes įeina į skrandžio rūgšties sudėtį.

Naujesni tyrimai atskleidžia, kad įvairūs elektrolitų jonai atsakingi ir už detoksikacijos procesus, palaiko limfinės sistemos būklę. Puikiu detoksikavimo pavyzdžiu gali būti organizme susidariusių nuodingų amino junginių utilizavimas.

Verta paminėti ir svarbą imuninei sistemai – elektrolitų dėka ląstelių membranos išlaikomos stiprios, pro jas sunkiau patenka virusai ar bakterijos.

Elektrolitų balansas

Elektrolitų kiekis kraujyje gali tapti per didelis arba per mažas, todėl gali sutrikti jų pusiausvyra. Elektrolitų lygis gali keistis atsižvelgiant į vandens kiekį organizme ir kitus veiksnius.

Prakaituojant prarandami svarbūs elektrolitai, įskaitant natrį ir kalį. Greitas skysčių netekimas, pavyzdžiui, po viduriavimo ar vėmimo, taip pat gali turėti įtakos elektrolitų koncentracijai organizme. Tokiose situacijose reikia atkurti elektrolitų pusiausvyrą.

Simptomai priklauso nuo to, kuris elektrolitas yra išsibalansavęs ir ar jo lygis per aukštas ar per žemas. Kenksminga magnio, natrio, kalio arba kalcio koncentracija gali sukelti vieną ar daugiau šių simptomų:

• nereguliarus širdies plakimas

• silpnumas

• trūkčiojimai ir raumenų spazmai

• kraujospūdžio pokyčiai

• per didelis nuovargis

• sustingimas

• sumišimas

• kaulų sutrikimai

• nervų sistemos sutrikimai

• traukuliai

Elektrolitų disbalanso priežastys

Yra keletas galimų elektrolitų disbalanso priežasčių, įskaitant:

• mažas elektrolitų kiekis ir dehidratacija po treniruotės

• užsitęsęs vėmimas ar viduriavimas

• prasta mityba

• sunki dehidratacija

• rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas, tai yra rūgščių ir šarmų santykis organizme

• stazinis širdies nepakankamumas

• vėžio gydymas

• kai kurie kiti vaistai, pvz., diuretikai

• bulimija ar kiti valgymo sutrikimai

• inkstų ar kepenų nepakankamumai

• amžiaus, nes vyresnio amžiaus žmonių inkstai laikui bėgant tampa mažiau veiksmingi

Padidėjęs medžiagų apykaitos ir fermentų poreikis streso metu taip pat gali būti susijęs su padidėjusiu mikroelementų panaudojimu ir vėliau jų trūkumu.

Maisto produktai, kurie papildo elektrolitų atsargas organizme

Elektrolitų vartojimas yra svarbus kasdienio gyvenimo elementas, nes jie dalyvauja pagrindiniuose ląstelių gyvavimo principuose, pradedant koncentracijų gradiento sudarymu - elektrinių impulsų pernaša, baigiant energijos gamyba ir jos laikymu. Elektrolitų sumažėjimas lemia organų veiklos sutrikimus, nes ląstelių darbas sustoja. Todėl patiriant daug streso, aktyviai sportuojant, gausiai prakaituojant ar užsiimant fizine veikla, po įvairių uždegimų, virusų poveikio (kuomet intensyviai vemiama ar viduriuojama) yra svarbu atstatyti elektrolitų balansą, tam, kad padėtume organizmui greičiau sugrįžti į vėžias.

Esant mitybos spragoms ar nepilnavertiškai mitybai, pavyzdžiui, laikantis tam tikros dietos ar nevalgant tam tikrų produktų, prarastus mineralus galite atstatyti vartodami maisto papildus ir geriamuosius rehidracinius – elektrolitų tirpalus.

Cukrus ir druska elektrolitų tirpaluose

Cukrus elektrolitų gėrimuose yra skirtas užtikrinti greitą hidrataciją ir greitesnį elektrolitų įsisavinimą. Plonojoje žarnoje natrio ir gliukozės transportavimas vyksta kartu.

Druskų citratai dedami į elektrolitų tirpalus pagerina druskų įsisavinimą. Kuomet lieka tik citratas, o reikiamas jonas pasisavinamas, citratas yra verčiamas į bikarbonatą ir taip padeda reguliuoti pH organizme. Taip pat citratas dalyvauja riebalų rūgščių biosintezėje ir tarpininkauja energijos apykaitos reguliavime.

Druskų citratai yra geriau pasisavinami, nes patekę į organizmą yra nukreipiami į kepenis, kur yra skaidomi, o paprastos druskos didžioji dalis lieka neįsisavinta, nes skystas turinys patenka per skrandį į plonąją žarną.