L-taurinas ir L-glutaminas – kodėl jie svarbūs mūsų organizmui?

Neretai girdime apie tauriną ir glutaminą bei šių aminorūgščių poreikį mūsų organizmui. Šį kartą pasakojame, kas jie yra ir kodėl pakankamas jų kiekis būtinas mums.

L-taurinas

Taurinas yra β-aminorūgštis, kurio daugiausiai randama smegenų, akių, raumenų ir širdies audiniuose. Jis pasižymi apsauginiu ląstelių aktyvumu. Kai kurioms ląstelių rūšims taurinas yra esminė maistinė medžiaga. Ląstelės, kuriose jo trūksta, turi didelių patologijų.

Naujausi tyrimai atskleidė naują taurino savybę – citoprotekciją (ląstelių apsaugą). Vienas pagrindinių taurino citoprotekcijos mechanizmų yra susijęs su jo antioksidaciniu aktyvumu, kurį lemia trys skirtingi veiksniai:

1. Taurinas yra priešuždegiminė medžiaga. 

2. Taurinas sumažina superoksido susidarymą. Superoksidas skatina hidroksilo radikalų susidarymą ir dėl to atsiranda DNR pažaidos ląstelėse. 

3. Mitochondrijų generuojamos reaktyviosios deguonies rūšys (ROS) gali pažeisti antioksidacinius fermentus, kurie gali užkirsti kelią oksidaciniam stresui. Kadangi kai kurių antioksidacinių fermentų aktyvumas yra jautrus oksidacinei žalai, taurinas gali apriboti oksidacinį stresą, užkertant kelią šių jautrių fermentų pažeidimui. 

Taurinas vaidina svarbų vaidmenį energijos apykaitoje ir daro poveikį tiesiogiai arba netiesiogiai, panaikindamas histologinius sutrikimus bei gerindamas medžiagų apykaitą. Esant taurino trūkumui, skeleto raumenys, širdies raumuo, kepenys ir riebalinis audinys įgyja rimtų fizinių pažeidimų. 

Maistas kuriame randama taurino: jūros gėrybės, jūros dumbliai, vištiena, kiaušiniai, riešutai, pieno produktai. 

Nauji tyrimai, įrodo, kad taurinas:

• apsaugo smegenų ląsteles nuo aplinkos toksinų, įskaitant šviną ir organinius pesticidus.

• užkerta kelią mitochondrijų disfunkcijai smegenų ląstelėse ir taip palaiko energijos lygį.

• stiprina slopinančias sistemas, kurias skatina „atpalaiduojantis“ neurotransmiteris GABA.

• bendradarbiauja su kitais neurotransmiteriais, kad paskatintų ilgalaikės atminties procesus.

• sumažina smegenų uždegiminius procesus, kurie yra aktyvūs neurodegeneracinių sutrikimų, tokių kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos, atsiradimas.

• skatina proliferaciją ir naujų neuronų formavimąsi, kad palaikytų mokymąsi ir atmintį.

• apsaugo smegenų ląsteles nuo sunaikinimo po insulto.

• sumažina beta amiloido baltymo, pagrindinio Alzheimerio ligos veiksnio, sukeltą žalą.

• atlieka ypatingus vaidmenis smegenyse, kur atitinka daugelį kriterijų, kad būtų neuromediatorius (molekulė, perduodanti signalus tarp smegenų ląstelių). 

L- glutaminas

Glutaminas priskiriamas „neesminėms amino rūgštims“. Ši etiketė kai kuriuos žmones gali suklaidinti ir priversti manyti, kad mūsų organizmui jo nereikia. Tiesą sakant, glutaminas yra labai svarbus. Kiekviena kūno ląstelė jį naudoja, o kai kurie audinių tipai nuo glutamino priklauso daug labiau nei kiti.

Pagrindinės glutamino funkcijos:

1. Ląstelių energijos šaltinis ir substratas nukleotidų sintezei. Šiai funkcijai jį naudoja visos greitai besidalijančios ląstelės, pavyzdžiui, žarnyno gleivinės ląstelės ir tam tikros imuninės ląstelės (timocitai, limfocitai ir makrofagai). Nesant pakankamam glutamino kiekiui, žarnynas atrofuojasi ir jo imuninė funkcija sutrinka.

Smegenyse glutaminas yra tiek sužadinamųjų, tiek slopinamųjų neurotransmiterių (glutamato ir gama-aminosviesto rūgšties, populiariai žinomos kaip GABA) gamybos substratas. Energijai gauti, šių neurotransmiterių sintezei sunaudojama net 80% smegenų gliukozės. 

2. Glutamino sintezė apsaugo organizmą, o ypač smegenis, nuo toksinio amoniako poveikio. Ši sintezė yra pagrindinis amoniako detoksikacijos būdas. Amoniako perteklius yra lemiamas veiksnys neurodegeneracinių ligų vystymuisi, nes jis trukdo oksidaciniam neuronų metabolizmui ir taip sumažina ATP – mūsų „energijos molekulės“ – gamybą. Be to, amoniakas sukelia labai kenksmingus azoto pagrindu veikiančius laisvuosius radikalus.

3. Svarbus nervų sistemos energijos šaltinis. Jei smegenys negauna pakankamai gliukozės, tai kompensuojama padidinant glutamino metabolizmą energijai gauti, todėl populiarus glutaminas suvokiamas kaip „smegenų maistas“ ir naudojamas kaip maisto papildas. Glutaminą vartojantys žmonės dažnai jaučia turintys daugiau energijos, mažiau pavargę ir būna geresnės nuotaikos.

4. Glutaminas yra glutationo, tripeptidinės aminorūgšties, kuri veikia kaip vienas iš mūsų pagrindinių antioksidantų substratas, ir padeda stiprinti imuninę sistemą. Nors didelės glutamino dozės stimuliuoja imuninį atsaką net ir esant dideliam stresui, tačiau streso mažinimas ir prevencija išlieka svarbi. Streso hormonai gali trukdyti glutamino metabolizmui imuninėse ląstelėse. 

Glutaminas yra gausiausia aminorūgštis centrinėje nervų sistemoje ir yra sužadinamojo neurotransmiterio glutamato pirmtakas. Tai pagrindinė amino rūgštis dalyvaujanti nervinio impulso perdavimo procese. Medicinoje Glutaminas buvo naudojamas siekiant apsaugoti audinius, patiriančius stresą nuo chemoterapijos, radiacijos ir operacijų, todėl jis gali būti klasifikuojamas kaip „sąlygiškai nepakeičiama“ aminorūgštis.

Glutaminas (Gln) gausiai randamas centrinėje nervų sistemoje (CNS), kur jis dalyvauja įvairiuose metaboliniuose procesuose. Gln metabolizmo ir (arba) transportavimo sutrikimai prisideda prie Glu-erginių arba GABA-erginių pokyčių, susijusių su skirtingais patologiniais smegenų sutrikimais, kurie pastebimi sergant epilepsija, hepatine encefalopatija ir mangano encefalopatija. 

Maistas, kuriame yra L-glutamino: vištiena, žuvis, kopūstai, špinatai, pieno produktai, tofu, lęšiai, pupelės, burokėliai, žirniai.

L-glutamino trūkumas gali sukelti: atminties sutrikimus, raumenų spazmus, nemigą, negalėjimą susikoncentruoti, imuninės sistemos nusilpimą.